Internetiniai pajamų šaltiniai 2020 m, Nuo 2020 m. pajamų mokesčio dalį paramai gyventojai skirs e. būdu
Pagrindiniai statistiniai duomenys Interneto prieiga IRT dėl gerų prieigos galimybių ir mažų sąnaudų tapo plačiai prieinamos gyventojams. Ribiniai metai buvo m. ES 28 namų ūkių.
Šis skaičius nuolat augo ir nuo m. Plataus masto ir prieinamos kainos plačiajuostė prieiga — vienas iš būdų skatinti formuotis žiniomis pagrįstą ir išprususią visuomenę. Visose ES valstybėse narėse plačiajuostis internetas buvo dažniausia internetiniai pajamų šaltiniai 2020 m prieigos forma: m.
Daugiausia 96 proc. Danija, Suomija, Švedija ir Jungtinė Karalystė taip pat nurodė, kad bent 9 iš 10 jų namų ūkių m. Mažiausias iš visų ES valstybių narių interneto prieigos rodiklis buvo Bulgarijos 57 proc.
Tačiau ir Bulgarijoje interneto prieigą turinčių namų ūkių sparčiai daugėja: — m. Visoje ES didesnis augimas užfiksuotas tik Graikijoje 28 proc. Dar didesnis jis buvo Turkijoje — 30 proc.
„Google“ rezultatai: naujo pajamų šaltinio bendrovė dar nerado
Čekijoje, Rumunijoje, Estijoje, Ispanijoje, Vengrijoje ir Italijoje per tą patį laikotarpį taip pat užfiksuotas ne mažesnis kaip 20 proc. Suprantama, kad palyginti mažai interneto prieigos rodiklis augo tose valstybėse narėse, kur jis jau yra beveik maksimalus, kaip antai Švedijoje ir Nyderlanduose. Kita vertus, Lietuvos rodiklio augimas buvo priešpaskutinis 6 proc. Iš 3 grafiko matyti, kad pajamų lygis gali turėti įtakos namų ūkių interneto prieigos lygiui.
ES 28 interneto prieigą m. Šis rodiklis augo antrajam internetiniai pajamų šaltiniai 2020 m trečiajam pajamų kvartiliams priklausančiuose namų ūkiuose, o ketvirtajam pajamų kvartiliui priklausančiuose ūkiuose 25 proc.
Visose ES valstybėse narėse nustatyta ta pati pagrindinė tendencija — interneto prieigos dalis mažiausia pirmajame pajamų kvartilyje, internetiniai pajamų šaltiniai 2020 m dviejuose kvartiliuose ji didėja, o pati didžiausia yra ketvirtajame pajamų kvartilyje.
Suprantama, kad valstybės narės, kuriose bendras interneto prieigos lygis yra aukštas, kaip antai Nyderlandai ir Liuksemburgas, pranešė apie gana mažą interneto prieigos skirtumą tarp pajamų kvartilių. Kita vertus, didesni skirtumai nustatyti tose valstybėse narėse, kuriose bendras interneto prieigos lygis yra žemesnis, pirmiausia pietinėse ir rytinėse ES valstybėse narėse ir Baltijos internetiniai pajamų šaltiniai 2020 m regiono valstybėse narėse.
Lyginant skirtingų ES valstybių narių namų ūkius, priklausančius ketvirtajam pajamų kvartiliui, kiek tai susiję su interneto prieigą turinčių namų ūkių dalimi, skirtumai internetiniai pajamų šaltiniai 2020 m maži — nuo 93 proc.
Bulgarijoje iki proc. Tik Italijoje ir Rumunijoje šis rodiklis mažesnis atitinkamai 90 proc.
- Buhalterių horoskopas Avinas
- Unikalios dvejetainių variantų strategijos
- Kur užsidirbti pinigų vaizdo įraše
- Pelno mokestis - VMI
- Mokesčių žinios » Prenumerata
Lyginant skirtingų ES valstybių narių namų ūkius, priklausančius pirmajam pajamų kvartiliui, kiek tai susiję su interneto prieigą turinčių namų ūkių dalimi, skirtumai buvo gerokai didesni — nuo 29 proc.
Rumunijoje ir Lietuvoje iki 89 proc.
Pavėžėjimo organizatoriai nuo šiol VMI teiks duomenis apie vežėjų pajamas
Liuksemburge ir Nyderlanduose. Bulgarijoje šis rodiklis dar mažesnis 15 proc. Interneto naudojimas m.
ES 28 gyventojų. O Portugalijoje, Graikijoje, Italijoje, Bulgarijoje ir Rumunijoje internetu naudojosi mažiau nei du trečdaliai visų 16—74 m.
ES 28 gyventojų, niekada nesinaudojusių internetu, dalis m. Skaitmeninėje darbotvarkėje nustatyta, kad iki m. Taigi 75 proc. ES gyventojų, kurie kasdien naudojosi internetu, dalis buvo nuo 60 proc. Rumunijoje ir 76 proc.
Gauk nemokamą TECHNOLOGIJŲ savaitraštį į savo el.pašto dėžutę:
Čekijoje ir Lenkijoje iki 90 proc. Nyderlanduose, 92 proc. Liuksemburge ir 94 proc. Kasdien internetu naudojosi ir daug Norvegijos 93 proc. Grafike palyginami m. ES 28 gyventojų jungėsi prie interneto mobiliojo ryšio įrenginiu, internetiniai pajamų šaltiniai 2020 m m.
Nuo 2020 m. pajamų mokesčio dalį paramai gyventojai skirs e. būdu
Dažniausiai interneto prieigai naudoti mobilieji ar išmanieji telefonai, skreitiniai kompiuteriai, knyginiai kompiuteriai, tinklinukai arba planšetiniai kompiuteriai. Švedijoje, Danijoje ir Jungtinėje Karalystėje užregistruota didžiausia mobiliojo interneto naudotojų dalis — juo naudojosi maždaug trys ketvirtadaliai 16—74 m.
O Bulgarijoje, Rumunijoje ir Italijoje internetu ne namie ar darbe naudojosi maždaug ketvirtadalis gyventojų.
Beveik pusė 46 proc. Danijoje, Švedijoje, Vengrijoje, Liuksemburge ir Jungtinėje Karalystėje, taip pat Islandijoje ir Norvegijoje socialinių tinklų svetainėmis naudojosi bent 6 iš 10 gyventojų; Nyderlanduose šis skaičius buvo šiek tiek mažesnis — 59 proc. Keturiose ES valstybėse narėse — Prancūzijoje, Lenkijoje, Italijoje ir Rumunijoje — tokiomis svetainėmis naudojosi mažiau nei 4 iš 10 gyventojų; tokia pat padėtis buvo ir Dvejetainiai variantai nuo 100. Debesijos kompiuterijos naudojimas rinkmenoms saugoti ir jomis dalytis Debesijos kompiuterijos technologija pagrįstos paslaugos leidžia naudotojams saugoti rinkmenas ar naudotis programine įranga internetiniame serveryje.
Palyginti su taikomosiomis interneto programomis, skirtomis dalyvauti socialiniuose tinkluose, klausytis muzikos ar žiūrėti filmus, debesijos paslaugos yra palyginti naujas fenomenas. Viena iš pagrindinių problemų, su kuria susiduriama vertinant debesijos paslaugų naudojimo mastą, yra galimybė aiškiai atskirti šias ir kitas internetines paslaugas. Internete rinkmenas saugojo daugiau kaip trečdalis Nyderlandų, Švedijos, Liuksemburgo, Jungtinės Karalystės ir Danijos gyventojų, o Lietuvoje, Lenkijoje ir Rumunijoje šiomis paslaugomis minėtu tikslu naudojosi mažiau nei 1 iš 10 asmenų.
Kaip matyti iš išsamesnių internetiniai pajamų šaltiniai 2020 m, palyginti su kitais elektroninio dalijimosi rinkmenomis būdais, internetinės saugyklos šiuo tikslu naudotos rečiau žr. Nors m. ES 28 gyventojų naudojosi internetinėmis saugyklomis, kad dalytųsi rinkmenomis, didesnė dalis naudojosi e.
Dauguma gyventojų, kurie naudojosi debesijos paslaugomis, džiaugėsi, kad labai lengva pasiimti rinkmenas iš skirtingų įrenginių ar vietų. Vis dėlto didelė internetu besinaudojančių gyventojų dalis apie debesijos paslaugas dar nežinojo. Tie naudotojai, kurie apie jas žinojo, teigia, kad jomis nesinaudoja internetiniai pajamų šaltiniai 2020 m todėl, kad nerimauja dėl saugumo ir privatumo.
Paslaugų ir prekių užsakymas 16—74 m. ES 28 gyventojų, kurie internetu užsisakinėjo prekių ir paslaugų privačiam naudojimui, skaičius paaugo ir m. Taigi skaitmeninės darbotvarkės tikslas, kad iki m.
Prekių ar paslaugų internetu užsisakė daugiau nei du trečdaliai Jungtinės Karalystės, Danijos, Švedijos, Liuksemburgo, Nyderlandų, Vokietijos ir Suomijos gyventojų. Italijoje ir Bulgarijoje šis rodiklis buvo maždaug vienas iš penkių, o Rumunijoje — 1 iš 10 gyventojų.
Matuojant procentiniais punktais, šis skaičius — m. Antras pagal dydį augimas ES valstybėse narėse užfiksuotas Čekijoje — 11 procentinių punktų; Islandijoje šis rodiklis išaugo 12 procentinių punktų.
Duomenų šaltiniai ir galimybė juos gauti Dėl sparčios technologijų raidos su internetu ir kitomis naujomis IRT taikomosiomis programomis susijusiose srityse rengti statistiką nelengva. Šios srities pažanga labai didelė ir statistikos priemonės pritaikomos naujiems duomenų poreikiams tenkinti. Susijusi statistika iš tiesų kasmet vertinama iš naujo, kad geriau atitiktų naudotojų poreikius ir technologinių pokyčių spurtą. Į tai internetiniai pajamų šaltiniai 2020 m ir Eurostato tyrime dėl namų ūkių ir asmenų IRT naudojimo.
Atliekant šį metinį tyrimą nustatomi pagrindiniai su IRT susijusių pokyčių aspektai. Tam nagrinėjami tam tikro laikotarpio pagrindinių kintamųjų pokyčiai ir gilinamasi į kitus aspektus konkrečiu laiko momentu.
Apie 2020 m. biudžetą paprastai – leidinyje „Biudžetas glaustai“
Iš pradžių tyrimas buvo daugiausia skirtas prieigos ir ryšio klausimams, tačiau vėliau į jį įtrauktos ir kitos temos pvz.
Be to, tyrimo aprėptis pritaikyta prie įvairių technologijų, kad būtų įtrauktos naujos produktų grupės ir ryšių technologijų diegimo galutiniams naudotojams priemonės. Aprėptis ir apibrėžtys Namų ūkių tyrime dalyvauja namų ūkiai, kurių bent vienas narys yra 16—74 m. Namų ūkių interneto prieigos duomenys rodo, kokia namų ūkių procentinė dalis turi interneto prieigą, kad visi pageidaujantys namų ūkio nariai galėtų naudotis internetu namie, pvz.
Interneto naudotojais vadinami visi 16—74 m. Reguliarūs interneto naudotojai per tris mėnesius iki tyrimo naudojosi internetu vidutiniškai kartą per savaitę. Ataskaitinis šio tyrimo laikotarpis yra m. Į m. Dažniausios interneto prieigos laidinės technologijos — plačiajuostė ir telefono prieiga įprasta ar ISDN telefono linija.
Archive:Informacinės visuomenės statistika. Namų ūkiai ir asmenys
Plačiajuostę prieigą užtikrina skaitmeninės abonento linijos DSL ir sparčiojo duomenų perdavimo technologijos. Plačiajuosčių linijų pralaidumas yra didesnis nei ISDN, t. Namie dažniausiai prie interneto jungiamasi staliniais ir nešiojamaisiais kompiuteriais.
Mobiliojo interneto naudojimas — naudojimasis internetu ne namie ar darbe nešiojamaisiais kompiuteriais ar rankiniais įrenginiais prisijungiant prie mobiliojo ryšio ar belaidžių tinklų. Debesijos kompiuterijos paslaugos suteikia galimybę rinkmenas saugoti internetinėje saugykloje, kartu su papildomomis įkeltų rinkmenų dalijimosi arba redagavimo galimybėmis arba be jų. Tyrime dėl namų ūkių ir asmenų IRT naudojimo atsižvelgta į debesijos paslaugų naudojimą asmeniniais tikslais. Į asmenų užsakomas prekes ir paslaugas įtraukiami per 12 mėnesių iki tyrimo patvirtinti apgyvendinimo ar kelionės užsakymai, įsigytos finansinės investicijos, telekomunikacijų paslaugos, vaizdo žaidimai ar programinė įranga ir tiesiogiai apmokamos internetu teikiamos informacinės paslaugos.
Neįtraukiamos nemokamai internetu gautos prekės ir paslaugos. Taip pat neįtraukiami e. Aplinkybės Pagal plačiajuosčio ryšio technologijas galima vertinti interneto prieigą ir naudojimąsi internetu, nes naudojantis plačiajuosčiu ryšiu galima greitai internetiniai pajamų šaltiniai 2020 m didelį duomenų kiekį nemažinant prieigos linijų pralaidumo.
Formuojant IRT politiką pirmiausia atsižvelgiama į plačiajuosčio ryšio įsisavinimo rodiklį. Manoma, kad plačiai prieinama plačiajuostė prieiga labai svarbi, norint užtikrinti pažangių internetu teikiamų paslaugų, pvz.
Continue Reading
Pagrindinė plačiajuosčio ryšio technologija tebėra skaitmeninės abonento linijos DSLtačiau vis labiau plinta kiti būdai, pvz. Komunikate pateikiamos politikos kryptys ir veiksmai, kad skaitmeninis amžius internetiniai pajamų šaltiniai 2020 m kuo naudingesnis visai visuomenei ir ekonomikai. Darbotvarkėje daugiausia dėmesio skiriama septynioms prioritetinėms veiksmų sritims: bendrosios skaitmeninės rinkos kūrimui, didesnei sąveikai, pasitikėjimo internetu ir jo saugumo stiprinimui, kur kas spartesnės interneto prieigos užtikrinimui, investicijų į mokslinius tyrimus ir technologinę plėtrą skatinimui, skaitmeninio raštingumo įgūdžių stiprinimui ir įtraukčiai ir IRT taikymui visuomenės problemoms, pvz.
Šios srities ES politika siekiama, kad visuose ekonomikos sektoriuose būtų galima lengviau ir greičiau pradėti naudotis debesijos kompiuterija. Debesijos kompiuterija yra viena iš strateginių skaitmeninių technologijų ir laikoma svarbiu našumo didinimo ir paslaugų tobulinimo veiksniu.
Europos Komisija priėmė bendrosios skaitmeninės rinkos strategiją COMkuri yra vienas iš svarbiausių Komisijos prioritetų.
