Realių galimybių metodas yra


Žiūrėti visas naujienas Organizuojant suaugusiųjų mokymą si į besimokantįjį orientuoto ugdymo si paradigmoje iš esmės keičiasi ir pedagogo, ir besimokančiojo vaidmenys, jų aktyvumas, laisvė ir atsakomybė ir t. Keliami ir nauji, tiek formalaus, tiek neformalaus suaugusiųjų mokymo si proceso realių galimybių metodas yra reikalavimai, kuriuos atliepti tam tikra prasme galima ugdymo si procese taikant inovatyvius mokymo si metodus, kurie būtų orientuojanti į besimokančiojo savarankiškumą, įgalinantį jį realių galimybių metodas yra visą gyvenimą, ugdantį jo kūrybiškumą, kritinį analitinį mąstymą, savivaldumą visame ugdymo si procese.

Tai ypač aktualu suaugusiųjų mokymesi. Vienas tokių metodų yra atvejo analizės metodas. Šis inovatyvus mokymo si metodas sudaro sąlygas sukurti patrauklią ir besimokantiesiems patogią mokymosi aplinką, kai teorinės ir praktinės žinios bei suaugusiojo besimokančiojo turima patirtis yra glaudžiai siejamos, o jų pagrindu sukurtas naujas žinojimas tikrinamas imituotoje ar net realioje praktikoje čia ir dabar.

Šiuo požiūriu ypač aktuali tampa realios praktikos, kaip esamo ir būsimo profesinio ar asmeninio veikimo užsidirbti pinigų rudenį, ir turimos patirties pažinimas, analizė, mokymasis įgytų ir naujų žinių pagrindu  jas  konstruoti ir rekonstruoti.

Būtent praktika, kaip teigia J. Brown ir P. Duguidmokymuisi suteikia realių galimybių metodas yra, o patirties analizė jį įprasmina. Atvejo analizės metodo naudingumas Atvejo analizės metodas patogus tuo, kad yra analizuojami realūs, konkrečios tikrovės atvejai, situacijos, kurios vėliau gali būti paverčiamos elgesio modeliais, realių galimybių metodas yra pavyzdžiais.

Šis metodas naudingas tuo, kad leidžia dirbti su realiomis gyvenimo, profesinės veiklos problemomis, pažiūrėti į jas objektyviai, suvokti įvairias jų atsiradimo aplinkybes ir priežastis. Šis metodas yra puiki galimybė pasikeisti idėjomis apie sprendimus, susijusius su darbo atlikimu, nes besimokantieji ne tik diagnozuoja priežastis, dėl kurių atitinkamu atveju kilo problemos ar apibendrina nagrinėjamą situaciją, bet ir dažnai siekia patys ją išspręsti.

Dažnai taikant šį metodą dirbama grupėmis, todėl sukuriamos puikios sąlygos keistis informacija, patirtimi, suvokti problemą iš įvairių pusių, pamatyti ją kitomis akimis ir pan. Kita vertus, tai puiki proga ir galimybė transformuoti savo negatyvią patirtį, klaidingus sprendimus ir pan. Nežiūrint į kai kuriuos atvejų metodo kaip ir bet kurio kito mokymo si metodo ribotumus pvz. Be to, atvejų analizė metodas sudaro palankias sąlygas atliepti kiekvieno besimokančiojo poreikius, užtikrinti  teorijos ir praktikos dermę, o patį mokymą si padaryti prasmingu.

Atvejo analizės metodo apibrėžtis ir istorinės ištakos Pasaulinėje praktikoje pateikta didelė atvejo metodo taikymo įvairovė. Tai gali būti vieno įvykio pristatymas, susidedantis iš kelių sakinių viename puslapyje arba keliasdešimties puslapių pasakojimas apie dešimtmečius trukusią istoriją. Nors reikėtų atminti, kad pastarieji didelės apimties atvejai gali būti gana sudėtingi net ir suaugusiems besimokantiesiems bei jų pedagogams, ypač neturintiems darbo su atvejais patirties ir įgūdžių.

Arba priešingai turintiems ne visai konstruktyvias ir pozityvias patirtis atitinkamose gyvenimo srityse. Įdomu, kad atvejo analizės metodo taikymo istorija prasidėjo XVII a. Vėliau XIX a. Po to šį metodą taikė medikai be kontakto su pacientudar vėliau tokio tipo užduotys buvo pateikiamos rengiant vadybininkus pvz. Harvardo biznio mokykla. Šiandien atvejo analizės metodas gali būti pritaikytas praktiškai visose suaugusiųjų mokymo si sferose.

Kad ir kaip būtų apibrėžiamas, atvejo analizės metodui yra būdinga Surmin, Sidorenko, Loboda, : individuali prieiga prie kiekvieno besimokančiojo, atsižvelgiant į jo poreikius ir galimybes; maksimali mokymosi laisvė galimybė rinktis  mokymosi formas, būdus, užduočių tipus ir pan.

Be jau minėtų privalumų atvejo analizės metodas, pagal Novikovą, Pručenkovąleidžia įsijausti į realiai priimančiojo sprendimus poziciją, mokytis iš kitų klaidų; mokytis priimti sprendimus, ugdo strateginį mąstymą. Dirbdami šiuo metodu besimokantieji ugdosi analitines gebėjimas atskirti duomenis nuo informacijos; klasifikuoti; išskirti teisingą ir neteisingą informaciją; analizuoti; pristatyti informaciją; rasti informacijos trūkumą ir sugebėti ją papildyti.

kaip užsidirbti pinigų ir deimantų heidei

Atvejų įvairovė Atvejai gali būti pristatomi įvairiomis formomis ir pagal savo apimtį gali būti labai skirtingi: o   Trumpi nuo kelių sakinių iki  puslapių lakoniški tekstai, kuriuose dažniausiai aprašomas vienas konkretus atvejis, vykęs neilgą laiko tarpą konkrečioje vietoje. Galbūt todėl dažniausiai naudojami yra mikro atvejai, t. Dažniausiai naudojant tokio tipo atvejus pateikiamas trumpai užrašytų įvykių ir juos lėmusių aplinkybių rinkinys, suformuotas remiantis konkrečia realia ar sukurta situacija.

Pagal savo struktūrą atvejai gali būti pagal Fiedianin, Davideko iš Dolgorukov, : o   Struktūruoti highly structured : minimaliai pateikiama papildomos informacijos; dirbdami su tokio tipo atvejais besimokantieji turi taikyti tam tikrą modelį ar veiksmų formulę; tokio tipo atvejų užduotyse yra numatytas optimalus sprendimas. Realių galimybių metodas yra nedidelės apimties atvejai su puslapių pagrindiniu tekstu ir puslapiais informacinių priedų.

Epale - Europos suaugusiųjų mokymosi elektroninė platforma

Juos analizuojant reikia remtis ne tik šaltiniais, bet ir savo žiniomis bei patirtimi. Jie yra didelės apimties pvz. Tai — patys sudėtingiausi atvejai, nes juose pateikiama labai išsami informacija, tarp kurios yra ir nereikalingos. O kartais gali būti specialiai nepateikta pati reikalingiausia atvejo analizei informacija.

Juos analizuojant tikimasi, kad besimokantysis pritaikys ne tik jau turimas žinias ir įgūdžius, bet ir pridės kažką naujo, veiks kaip tyrėjas. Reikia atsiminti, kad skirtingi žmonėms tą patį atveją gali suvokti ir priimti skirtingai.

Tai sąlygoja jų patirtis, gebėjimai, netgi įsitraukimas į mokymo si procesą. Ypač tai būdinga suaugusiųjų auditorijai. Todėl visi sprendimai struktūriškai nėra panašūs, skiriasi savo stiliumi, struktūra ir pan. Kita vertu, didelė patirtis kartais gali būti kliuviniu priimti nestandartinius, kūrybinius sprendimus tam tikrose situacijose.

Pagal keliamus ugdymo tikslus ir skatinamas besimokančiojo veiklas, atvejus galima skirstyti taip pagal A. Pundzienę iš Realių galimybių metodas yra ir kt. Čia svarbiausia yra ne pati problema, o ją sąlygojantys veiksniai. Tokio tipo realių galimybių metodas yra turėtų būti užkoduotas konfliktas. Besimokančiajam tenka įsijausti į herojaus vaidmenį ir sprendžiamą problemą. Čia svarbu ne tik diagnozuoti problemą, bet  diskutuojant su kitais besimokančiaisiais pasiūlyti idėjas tai problemai spręsti ir, įvertinus faktus, kitų pasiūlymus ir pan.

Pagal sprendimo pobūdį atvejai gali būti adaptuota pagal  Abčiuk ir kt. Tai bene dažniausiai praktikoje taikomas atvejų tipas. Tai tipiniai atvejai, kurie dažniausiai pasikartoja esant toms pačioms aplinkybėms; dažniausiai kyla dėl tų pačių priežasčių, panašioje aplinkoje.

Gali būti tiek negatyvaus, tiek ir pozityvaus pobūdžio. Kritiniai atvejai. Tai nėra realių galimybių metodas yra konkrečiam asmeniui ar kolektyvui būdingi atvejai. Dažniausiai jie ir juose užkoduotos problemos kyla netikėtai,  jų pasėkoje sugriūna nusistovėjusi tvarka, planai, taisyklės, net vertybių sistemos, galima materiali ir moralinė žala, etinių normų pažeidimas; keliama užduotis reikalauja greitos ir realių galimybių metodas yra intervencijos, tam tikrų kriterijų, normų, padėties peržiūros.

Ekstremalūs atvejai. Tai unikalus, neturintis analogų praktikoje atvejis; neretai negatyvaus, griaunamojo pobūdžio, suardantis tam tikrus procesus, tarpusavio santykius, netgi nusikalstamas;  jo pasekmės — materialiniai, moraliniai, fiziniai nuostoliai; problemos įveikimas reikalauja nenumatytų žmogiškųjų ir materialinių išteklių; skatina radikalių, netradicinių sprendimų ir veiksmų taikymo, įtraukiant ne tik artimai su problema  susijusias, bet ir kitas organizacijas, institucijas.

Kiekviename pateiktame konkretaus tipo atvejyje galima aptikti ir kito tipo atvejams būdingų bruožų. Tačiau visus juos vienija tai, kad bet kurios apimties atvejyje paprastai yra aprašoma faktinė padėtis, problemos, su kuriomis susidūrė konkretus asmuo, grupė žmonių ar institucija, organizacija, kas ir provokuoja besimokantįjį rasti ir priimti tinkamiausius sprendimus. Suaugusiųjų mokyme si geriausiai, kai atvejai yra paiimami iš jiems žinomo, pažįstamo laikotarpio ar aplinkos, realių galimybių metodas yra kartais per didelis asmeninis įsitraukimas į atvejo situaciją trukdo į problemą pažvelgti objektyviai, nešališkai.

Svarbu atkreipti dėmesį ir į tai, kad atvejis tai nėra vien tik problema. Pastaroji dažniausiai reikalauja vieno unikalaus ir korektiško, teisingo sprendimo. Neretai teisingą realių galimybių metodas yra sprendinį jau iš anksto žino pedagogas, o besimokančiajam tereikia jį atrasti ir pagrįsti, parodyti, kokiu būdu jis jį rado, priėmė ir kaip jį galima realizuoti. Arba besimokantysis turi išanalizuoti paties probleminės situacijos sudarytojo pateiktą problemos sprendimo variantą.

Nežiūrint visos paminėtos realių galimybių metodas yra rūšių įvairovės, visiems atvejams yra būdinga panaši vidinė žyminis atlyginimas. Vidinė atvejo struktūra: o   Tradiciškai atveją sudaro situacija, kuri suprantama realių galimybių metodas yra nutikimas, tam tikra realių galimybių metodas yra gyvenimo ar bent artima jam istorija.

Tai ir istorinės, vietos, laiko, chronologinės aplinkybės, veiksmams ar veikėjams būdingi ypatumai. Kiekvieno atvejo pagrindas yra užduotis, kuri ir provokuoja tam tikrus sprendimus. Keliama užduotis gali būti ir sudėtinga, ir paprasta — priklausomai nuo pastangų, kurių reikia ieškant sprendimo. Galimi du tipai situacinių užduočių: o   kai užduoties sprendimą jau iš anksto žino pedagogas ar jis jau yra pateiktas atvejo aprašyme, o besimokančiajam tereikia ją atrasti ar pagrįsti.

variantų vaizdo teorija kaip perkelti iš demonstracinės sąskaitos į realią

Užduočių parinkimas priklauso nuo įvairių veiksnių, bet svarbiausias iš jų yra ugdomasis tikslas, kurio siekiame adaptuota pagal Abčiuk ir kt. Tam, kad išspręstume tokio tipo užduotį,  iš pradžių reikia nustatyti užduoties kilmę ar probleminės situacijos susidarymo sąlygas bei susižinoti reikiamą informaciją, be kurių realių galimybių metodas yra sprendimo neįmanoma. Pagrindinė problema čia ir yra netiksli pačios užduoties formuluotė — nėra visiškai aišku, ko reikia ieškoti ir ką analizuoti.

Sprendžiant tokio tipo užduotis mokomasi prognozuoti ne tik sprendimo pasekmes ar jos bus pozityvios, ar negatyviosbet ir pastangas, laiko sąnaudas, kurių prireiks, ir pan.

Dirbant su tokio pobūdžio užduotimis, mokomasi atrinkti reikšmingą ir atskirti perteklinę sprendimui priimti nelabai naudingą ar visiškai nereikalingą informaciją. Čia svarbu tai, kiek galima pasitikėti informacijos šaltiniais ir pačia informacija.

Mokomasi ieškoti ir remtis ta informacija, kuri yra patikimesnė ir svarbesnė užduoties sprendimui, priimti sprendimus įvertinus visus opciono kaina nuo 1 eurų šaltinius ar papildžius informaciją kitais patikimesniais duomenimis. Čia svarbu ne tik pateikti galimą sprendimą, bet ir numatyti tolesnį veiksmo vystymąsi.

Tokios užduotys naudingos, kai norima išugdyti gebėjimą specifinėje situacijoje greitai susiorientuoti ir rasti nestandartinį sprendimą.

Tokio tipo užduotyse asmuo pastatomas į kito žmogaus situaciją. Atliekant tokio  tipo užduotis mokomasi greitai orientuotis neįprastose situacijose arba jas valdyti.

realių galimybių metodas yra

Neretai tie patys duomenys pateikiami kitame kontekste. Ji skirta patikrinti, kaip besimokantieji suprato pateiktą informaciją. Tokio tipo užduotys skirtos įtvirtinti įgūdžius, reikalingus tam tikro pobūdžio veiklai.

realių galimybių metodas yra

Tai tokio tipo užduotys, kurios reikalauja pagal tam tikrą pavyzdį atlikti tam tikrus veiksmus. Tokio tipo užduotys reikalauja turimą patirtį panaudoti ieškant naujų ar originalių sprendimų.

Skatina išskirti problemas, rasti prieštaravimus ir optimalius jų sprendimo kelius.

Paprastai tokio tipo užduotys yra tarpdisciplininio pobūdžio. Reikalaujama kitų sričių turimas žinias panaudoti problemai spręsti. Atvejų taikymo instrukcijos Gerai parengtą atveją paprastai lydį ir jo taikymo arba mokymo si taikant atveją  instrukcijos, kas žymiai palengvina pedagogo darbą.

Atvejo taikymo ugdymo procese instrukcijas realių galimybių metodas yra parengia pats atvejo rengėjas. Pastarosios gali būti parengtos labai detaliai, nurodant įvairias aplinkybes, kurios gali turėti įtakos atvejo taikymui, nurodant dėl pasirinkimo galimybių temas, suformuluojant galimus klausimus ir pan. Bet gali būti parengtos ir aprašomojo pobūdžio atvejo taikymo instrukcijos, paliekant pedagogui galimybę pačiam pasirinkti, kokioms temoms ar kokiems kontekstams, kokiu tikslu atvejis bus taikomas, modeliuoti jį pritaikant konkrečiai auditorijai ar tikslinės grupės patirčiai.

Tačiau kai kurie elementai bet kokioje instrukcijoje yra būtini Case Clearing House of Great Britain and Ireland, : 1. Atvejo santrauka. Tai trumpas atvejo esmės pristatymas. Mokymo si tikslai ir tikslinė grupė.

Tai gali būti pateikta labai lakoniškai, tačiau gali būti aprašyta ir labai išsamiai, pvz. Mokymo si nuostatos, metodai ir strategija. Šioje instrukcijos dalyje pristatoma tai, kaip bus naudojamas atvejis konkrečioje klausytojų auditorijoje, kaip vyks jo taikymo procesas — pats darbas.

Čia gali būti pateikiami pradiniai, įvadiniai klausimai, pasiūlymai grupiniam darbui, kaip ir ko bus mokomasi, siūlymai mokymo si planui ir t. Taip pat neretai pateikiamas ir atvejo analizės išdėstymas laike — per kiek laiko ir kokios su atveju susiję užduotys turi būti atliekamos ir pan. Atvejo analizės procesas. Ši instrukcijos dalis neretai yra pateikiama atskirai, kaip savarankiška atvejo taikymo ugdymo procese dalis. Neretai tai susiję su probleminių klausimų pateikimu ir nuorodomis į tai, kokie būtų pageidautini ar galimi atsakymų variantai.

Jei prie atvejo aprašymo dar pateikiami ir kokie nors papildomi kiekybiniai ar kokybiniai duomenys, tai pateikiami ir pasiūlymai, kokiais būdais, kaip jais galima pasinaudoti sprendžiant atvejyje užkoduotas problemas, neretai pateikiamos duomenų analizės technologijos ir kt. Papildomi skaitiniai ar nuorodos į juos.

Neretai prie konkretaus atvejo pateikiama ir papildanti jį literatūra realių galimybių metodas yra, padedantys suprasti atvejo kontekstą, konkretūs tyrimų rezultatai, istoriniai šaltiniai, organizacinė struktūra, papildomų dokumentų pavyzdžiai ir pan.

Tai daroma siekiant papildyti ir vizualizuoti atvejo tekstą tam, kad besimokančiajam būtų lengviau suvokti atvejo esmę ar su juo susijusias problemas bei įvertinti problemų raiškos kontekstus. Grįžtamoji informacija.

dvejetainiai parinktys vaizdo paslaptis gauti bitcoin nemokamai

Šioje atvejų taikymo instrukcijos dalyje pateikiamos pastabos apie tai, kur ir kaip šis atvejis jau buvo išbandytas, kokie išryškėjo jo privalumai ir kokie trūkumai, aptariamos jo taikymo probleminės pusės.

Taip pat pristatoma, kaip tas atvejis veikia jį taikant skirtingose besimokančiųjų grupėse, kokiu tikslu jis buvo naudotas ir kiek tai pasiteisino, pasidalijama patirtimi, kokie kiti metodai buvo taikyti jį analizuojant ir kokius geriausia būtų taikyti ir pan. Šioje instrukcijos dalyje taip pat tikslinga nurodyti ir tikrąjį atvejyje pristatomų problemų sprendimų variantą, t. Tyrėjas G. Spais, išskiria penkis pagrindinius atvejo kokybę apibūdinančius  realių galimybių metodas yra 1.

Atvejo realumas.